Viduramžių Riterio idealas

Published on
Scene 1 (0s)

Viduramžių Riterio idealas

Scene 2 (6s)

Viduramžiai ( lot .   medius aevus ) – istorinė E uropos istorijos   epocha , datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi  476 -ieji metai (V akarų Romos imperijos  žlugimo metai). Pabaiga siejama su trimis svarbiais įvykiais ( XV -XVI a .): D idžiaisiais geografiniais atradimais , R enesansu  ir R eformacija .

Viduramžiai ( lot .   medius aevus ) – istorinė E uropos istorijos   epocha , datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi  476 -ieji metai (V akarų Romos imperijos  žlugimo metai). Pabaiga siejama su trimis svarbiais įvykiais ( XV -XVI a .): D idžiaisiais geografiniais atradimais , R enesansu  ir R eformacija .

Periodizacija: Ankstyvieji ( V amžiaus   vid . –  XI amžiaus   pr ); Brandieji ( XI amžiaus  pr. –  XIV amžiaus   pr ); Vėlyvieji ( XIV amžiaus  pr. –  XV amžiaus  antra pusė).

Periodizacija: Ankstyvieji ( V amžiaus   vid . –  XI amžiaus   pr ); Brandieji ( XI amžiaus  pr. –  XIV amžiaus   pr ); Vėlyvieji ( XIV amžiaus  pr. –  XV amžiaus  antra pusė).

Scene 3 (32s)

Visuomeninį gyvenimą lemia

1. Luomų sistema 2. Krikščionybė

SMP

Scene 4 (41s)

TARP ANTIKOS IR RENESANSO

SAIKAS ASKEZĖ ,,CARPE DIEM“

G. Čestertonas : Prireikė tūkstančio viduramžių metų, kad Europa apsivalytų .

G. K. Chestertono knyga „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“ - Bernardinai.lt

Scene 5 (55s)

DAIKTŲ istorija

IKEA Lithuania - Įsigyti baldų, šviestuvų, interjero dekoracijų ir daugiau

Suolas Turbo, ąžuolo spalvos - BeKredito.lt

Scene 6 (1m 7s)

Herojinis epas ,,Rolando giesmė“

K eletą šimtmečių kurta ir apie 1170 metus užrašyta. Jos siužeto pagrindą sudaro istoriniai 778 m. įvykiai – prancūzų (krikščionių riterių) kõvos su musulmonais (maurais). Tuo metu garsus frankų karalius Karolis Didysis, kurį 800 m. popiežius vainikavo Vakarų Romos imperatoriumi, kariavo su maurais anapus Pirėnų kalnų, Ispanijoje. Jo 778 m. karo žygis prieš Saragosą, kuri tuo metu buvo arabų valdžioje, sudaro  Rolando giesmėje  apdainuojamų įvykių foną.

Karolis Didysis – Vikipedija

Scene 7 (1m 33s)

rekonkistà   ( isp .  Reconquista  <  reconquistar  – atkariauti) -   nuo VIII amžiaus iki 1492 vykusi Pirėnų pusiasalio krikščioniškų karalysčių kova su musulmonais dėl VIII amžiuje prarastų pusiasalio žemių.

Per musulmonų valdžios pirmuosius 300 metų rekonkista nebuvo plataus masto reiškinys.   D ažnai buvo plėšikavimo, ne žemių užkariavimo politika. 12 a. pradžioje krikščionis suvienijo kovos su kitatikiais ideologija. Ją pirmiausia propagavo popiežiai (nuo 11 a. karų dalyviams pradėtos dovanoti  indulgencijos , skelbiami  kryžiaus žygiai , į Pirėnų pusiasalį kviečiami arba kuriami nauji kariniai ordinai:  tamplierių , Santjago (Šv. Jokūbo), Montesos ,  Calatravos ordinas  ir įtakingas Cluny vienuolynas . Rekonkista , ypač baigiamajame etape, labiau buvo ne atvykėlių (arabų, berberų) išstūmimas (etniniu požiūriu gyventojų daugumą sudarė vietiniai musulmonų tikėjimą priėmę žmonės), bet nekrikščioniškos teritorijos pavertimas krikščioniška.

Per musulmonų valdžios pirmuosius 300 metų rekonkista nebuvo plataus masto reiškinys.   D ažnai buvo plėšikavimo, ne žemių užkariavimo politika. 12 a. pradžioje krikščionis suvienijo kovos su kitatikiais ideologija. Ją pirmiausia propagavo popiežiai (nuo 11 a. karų dalyviams pradėtos dovanoti  indulgencijos , skelbiami  kryžiaus žygiai , į Pirėnų pusiasalį kviečiami arba kuriami nauji kariniai ordinai:  tamplierių , Santjago (Šv. Jokūbo), Montesos ,  Calatravos ordinas  ir įtakingas Cluny vienuolynas . Rekonkista , ypač baigiamajame etape, labiau buvo ne atvykėlių (arabų, berberų) išstūmimas (etniniu požiūriu gyventojų daugumą sudarė vietiniai musulmonų tikėjimą priėmę žmonės), bet nekrikščioniškos teritorijos pavertimas krikščioniška.

Scene 8 (2m 11s)

İspaniya XI-XV əsrlərdə | orta əsrlər tarixi | Kayzen

Scene 9 (2m 18s)

,,Rolando giesmės“ kompozicija

veiksmo ekspozicija - veiksmą išjudinantis įvykis - veiksmo plėtojimas iki kulminacijos - veiksmo atomazga -

Scene 10 (2m 28s)

Užduotys

Pasvarstykite, kodėl Rolandas, o ne Karolis Didysis ar Olivjė tampa pagrindiniu epo herojumi? Aptarkite pagrindinius epo įvykius ir poemos kompoziciją – veiksmo ekspoziciją, veiksmą išjudinantį įvykį, veiksmo plėtojimą iki kulminacijos, veiksmo atomazgą. Pasvarstykite, kas lemia, kad epuose laiko trukmė pateikiama simboliškai (Homero epuose Trojos karas vyksta 10 metų, „Rolando giesmėje“ Karolio Didžiojo žygis – septynerius metus). Herojiniame epe svarbiausi – kovos vaizdai. Aptarkite frankų ir maurų mūšio Ronsevalio slėnyje aprašymą. Kokiais epitetais apibūdinami krikščionys, kokiais – nekrikštai maurai? Palyginkite šį kovos vaizdą su Homero aprašytais kovos vaizdais. Aptarkite herojinio epo meninių priemonių (palyginimų, hiperbolių, pakartojimų, epitetų) pavyzdžius, palyginkite juos su Antikos epo ir liaudies kūrybos pavyzdžiais. Aptarkite vasalo ištikimybės siuzerenui idėją. Kaip ištikimybės idėja siejasi su garbės ir išdidumo idealais? Aptarkite patriotizmo temą, ištikimybės ir meilės savo kraštui idėją. Kaip vaizduojami frankų kariai, kilniausias tarnavimo tėvynei idealas – Rolandas? Kas yra laikoma didžiausiu atpildu už karžygio pasiaukojimą? Kam įsipareigojimus jaučia Rolandas? Aptarkite riterio pareigos ir garbės sampratą, jos sąsajas su Prancūzijos garbe. Kokiais motyvais remdamasis Rolandas atsisako kviesti pagalbą? Aptarkite Rolando ir Olivjė draugystės motyvą. Kaip personažai papildo vienas kitą, sukurdami žmogaus idealą?

Scene 11 (3m 22s)

Herojaus savybės Homero epų herojai Riteris Rolandas (herojinis epas ,,Rolando giesmė“).   Citatos iš ,,Rolando giesmės“ Riteris Tristanas (,,Romanas apie Tristaną ir Izoldą“) Tvirtas kūnas, stiprus         2. Narsus, drąsus         3. Kilnus elgesys mūšio lauke ar turnyre         4. Kovoja dėl savo garbės         5. Kovoja už tikėjimą, užtaria silpnuosius.         6. Ištikimas savo valdovui         7. Geba elgtis draugijoje (būti paslaugus, mandagus, groja instrumentu, šoka, dainuoja).         8. Garbina širdies damą.

Herojaus sampratos kaita

Scene 12 (3m 55s)

Riterio idealas (drąsa, garbė, ištikimybė karaliui)

Drąsa – Ir Rolandas, Ir Olivjė siūlosi kaip pasiuntiniai vykti pas Marselį, Saragoso valdovą. Grafas Rolandas - Karolio sūnėnas. Bajoras Olivjė – Rolando draugas. Rolandas Pasiūlo PATĖVĮ Ganeloną , kuris pirmasis pritarė taikos planui

Scene 13 (4m 11s)

Ką siųsti vyčiu pas Marsilį?

Rolandas jam: „Mane prašyčiau siųst.“   Prabyla Olivjė : „Netinkat jūs!  Jūs būdo išdidaus, per daug status, –  Kad galit ką įžeisti, man baugu.  Valdovas jei sutinka, aš vykstu!“  Jiems Karolis: „Tylėkite abu!   Nė vieno jūsų siųsti negaliu.  Kaip mano barzdą matot ir ūsus,  Neleisiu perų siūlyt į vyčius!“

Scene 14 (4m 33s)

Ganelono išdavystė – pražudyti rolandą ir taip susilpninti karolį Didįjį.

Ganelonas – Rolando patėvis, yra vedęs  Karolio Didžiojo seserį.

Scene 15 (4m 43s)

GANELONO PLANAS

,, Garbusis grafe, – sako vėl Marsilis , – Kaip Karolio sūnėną pražudyti?“ Atsako grafas: „Duosiu patarimą. Žygiuos per Sizą Karolis Didysis, Jo dengti liks sauga užpakalinė Ten bus Rolandas, karžygys galingas. Ir grafas Olivjė , jo draugas tikras, Ir kariauna dviejų šimtų šimtinių. Jūs meskit šimtą tūkstančių raitijos, Visi lai kaunasi iš paskutinio. Šimtais kris frankai įkaršty grumtynių, Žus daugel, žinoma, ir jūsų vyrų. Lai stos pagonys mūšin antrą sykį, – Rolandas neišvengs rūstaus likimo. Šlovingą būsit žygdarbį atlikęs Ir neregėsit karo kolei gyvas.

Scene 16 (5m 13s)

Kariaunos

Karolio kariuomenės ariergardas - ,,šimtinių du šimtai“ Marsilio kariuomenė – šimtai tūkstančių

Scene 17 (5m 22s)

Rolandas apie laukiantį mūšį:

Prabyla Olivjė ; „Bičiuli, spėju, Netrukus grumtis teks su saracėnais ". Atitaria Rolandas: „Ačiū Dievui! Už Karolį žūt mūšyje ne gėda. Vasalui nevalia vargų bodėtis, Nuo karščių ar žvarbos niekingai slėptis, Prireikus galvą turi jis padėti. Tad kirskim nekrikštus , kiek leidžia jėgos, Kad gražios giesmės apie mus skambėtų! Neteisūs jie, o teisūs mes prieš Dievą. Menkystės man nedrįs prikišti niekas.“

Scene 18 (5m 46s)

Rolando ir Olivjė palyginimas:

Narsus Rolandas, Olivjė protingas, Drąsa abudu kits kitam prilygsta. Kai sėdas ant žirgų ir ginklą ima, Galvos padėti mūšyje nebijo. Abu lemti jie, žodžiai jų prakilnūs.

Scene 19 (6m 0s)

HIPERBOLĖS

DIURENDALIS Kovos lauku Rolandas joja šuoliais, Šveitriuoju kardu kerta ir kapoja, Šimtais prikloja apsukui lavonų. Kaip verčia jis pagonį ant pagonio! Kaip liejas klonin tyro kraujo srovės! Jam kruvinos ir rankos, ir žieduotis, Kraujuos ir žirgas nuo galvos lig kojų. Ir Olivjė prilygti draugui trokšta,

Scene 20 (6m 24s)

Rolando ir olivjė ginčas

,,Ko, broli, rūstaujat?“ – Rolandas klausia. „Jūs vienas kaltas, – Olivjė atsako. – Narsuoliui protas niekada nekenkia Puikuoliui pravartu žinoti saiką. Beribė jūs drąsa pražudė frankus. Už Karolį jau niekad nesikausim. Neklausėt – neatėjo jis pagalbon. Ir maurai sudorojimo išvengė, Marsilį aplenkė žūtis, nelaisvė. Šaunumas jūsų – mums tikra nelaimė. Nebetarnausim Karoliui Didžiajam, O nebebus tokių daugiau pasauly. Sava mirtim tėvynei gėdą darot. Draugystei mūsų ištikimai galas: Skaudu bus, bet reikės mums skirtis šiandie .“

Scene 21 (6m 53s)

Vyskupas Turpenas sutaiko:

OLIFANTAS Išgirsta ginčą jųdviejų Turpenas , Ristūną suremia pentinais aukso, Artyn prijoja, ima taip graudenti: „Mieli bičiuliai, Olivjė , Rolandai, Dėl Dievo meilės, ginčytis paliaukit! Jau nebe laikas šauktis mums pagalbos, Ir vis dėlto meldžiu jus dumti ragą: Atkeršys kruvinai už mus karalius, Neteks linksmiems sugrįžt namo arabams. Nusės čia nuo žirgų mūsiškiai frankai, Išvys mus išžudytus Ronsevaly , Į Prancūziją pargabens mus karstuos Ir, ašarom su širdgėla aplaistę, Šventoriuose bažnyčių mus palaidos, Vilkai kad nesuėstų, šunys, kiaulės.“ Rolandas taria jam: „Teisybę sakot.“

Olifant, as seen in the fourteenth century, reproduced from ...

Olifant, as seen in the fourteenth century, reproduced from ...

Olifant, as seen in the fourteenth century, reproduced from ...

Scene 22 (7m 26s)

Karolis išgirsta Rolando pučiamo olifanto garsą, bet išdavikas ganelonas jį klaidina, tik trečiąkart išgirdęs skuba į pagalbą.

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė, karuselė, kelias, audinys Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 23 (7m 40s)

Maurų ( saracėnų , pagonių) pulkai

Pagonys velkas šarvus saracėnų,  Grandijos trigubos visų kaip vieno,  Šalmai tvirčiausi Saragosos žėri,  Valensijos ragotinės ir ietys, Kardai prie šono  Vjenos kalto plieno,  Raudonos, baltos, melsvos vėliavėlės.  Nuo mulų ant žirgų pagonys sėda,  Gretas suglaudę tartum skriete skrieja.  diena, padangėj saulė šviečia,  Šarvai liepsnoja, kiek akis aprėpia.  Skardena tūkstančiai ragų kaip vienas .

Scene 24 (8m 4s)

Mūšio vaizdai

Kautynės nuožmios , maišosi kariaunos .  Iš paskutinio grumiasi Rolandas,  Tol kerta ietim , kol ji ima aižėt .  Penkioliktąsyk dūręs , ją nulaužia .  Tad išsitraukia kardą Diurandalį ,    Pavaro žirgą ir Šernobliui kerta .   Suskaldo perlais padabintą šalmą ,   Ir pošalmį jam perrėžia , ir plaukus ,  Pakaušį perskelia pusiau ir kaktą ,   Ir grandijas smulkių grandžių sudrasko ,    Galingą kūną perskrodžia ir gaktą ,   Pasiekia tymo balną , puoštą auksu .   Giliai įsminga ašmenys į arklį ,   Ir stuburą jam perrėžia , ir mentę .   Vešlion žolėn Rolandas verčia maurą     Ir taria : „Pats, šunie , geidei nelaimės !  Mahomas neateis jums į pagalbą ,   Nenugalėsit , nevidonai , frankų .“

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 25 (8m 44s)

Marsilio likimas

0 Diurandaliu šis taip Marsiliui smogė, Jog sulig riešu dešinę nušniojo. Paskui Rolandas sūnų jo nukovė Ir daugelį baronų iškapojo. Marsiliui teko trauktis Saragoson .

Scene 26 (8m 57s)

ILIADA, 4 giesmė. Achajų ir trojėnų kova

Amarinkidą Diorą tuomet likimas patiko.  Akmeniu aštriakampiu jam pamušė dešinę koją  Ties gurneliu pataikęs stipriai Imbrasidas Peirojas , Trakų rinktinės vadas narsusis, atvykęs iš Enos .  Gyslas nukirto abi ir kaulus suknežino kūne  Kliudęs galingas akmuo. Aukštielninkas žemėn į dulkes Krito Dioras ir, tiesdams rankas į draugus mylimuosius,  Iškvėpė dvasią. Prie jo dar pribėgo Peirojas , tas trakas,  Kurs ji pašovė, ir ietį giliai suvarė į bambą.  Ž emėn išsiver žė ž arnos, akis jam apvilko tamsybė.

Bet ir  Peirojui   jetim  pakliudė  etolas   Toantas   Tiesiai krūtinėn prie papo, plaučius tam perskrodė varis.  Tuosyk, prišokęs prie jo, iš krūtinės ištraukė  Toantas     letį  galingą ir greit kalaviją aštrų pastvėręs  Vargšui suvarė giliai į pilvą ir dvasią išleido.  Betgi šarvų nenuplėšė, nes to  aukštakuodžiai  gentainiai  Trakai, apstoję aplink su  jetim   aštriom   ilgakotėm ,  Drąsiai atstūmė į šalį, nors buv o  jis tvirtas, galingas  Ir pagarsėjęs, atgal atsigręždamas  traukės  nenorom.

I LIA DA / Eliii

Scene 27 (9m 40s)

Rolando mirtis

Vadovėlis, psl.32

Scene 28 (9m 47s)

Herojų pagerbimas:

Paveikslėlis, kuriame yra drabužiai, įvairūs, keli Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Su jais neduoda laidoti karalius  Trijų: Rolando, Olivjė , Turpeno .  Jam regint, liepia krūtines atverti,  Išimti širdis, jas įsupt į skarą,  Tada sudėt į marmurinį karstą,  O kūnus – kvepaluos brangiuos išmaudyt,  Ambrozija, tauriu vynu nuplauti,  Paskui įsiūti juos į elnių kailius Otonui, Žeboinui jis įsako,  Ir dar Tibo , taip pat Milonui grafui:  „Trimis vežimais palaikus gabenkit.“  Užkloja kūnus atlasu Galazos

Scene 29 (10m 16s)

Drąsūs ir priešai,  ir prancūzai . Mūšis su BABILONO  EMYRU baliganu .

Ir maurai, ir prancūzai narsiai kaujas .  Jų skudrios ietys šipuliais tik laksto.  Kas matė, kaip ten skydai aižės,  Kaip iro kertamos grandijos baltos,  Kaip plieno ašmenys kapojo šalmus,  Kaip krito riteriai, kaip liejos kraujas,  Kaip kriokė vyrai mirdami ant žemės,  Kol gyvas nepamiršo šito vaizdo.

Scene 30 (10m 39s)

Viduramžių Tautiniai herojiniai epai

Joje  pasakojama  apie  drakonų  žudiką  Zigfrydą , apie jo nužudymą ir jo  žmonos   Krimhildos  kerštą, atnešusį  mirtį  visiems pagrindiniams  veikėjams .

Joje  pasakojama  apie  drakonų  žudiką  Zigfrydą , apie jo nužudymą ir jo  žmonos   Krimhildos  kerštą, atnešusį  mirtį  visiems pagrindiniams  veikėjams .

,, Nibelungų giesmė"

Poemos herojus – riteris R.  Díazas de Vivaras (1040–99), vadinamas  Sidu Kampeadoru . Jis yra ištikimas karaliaus vasalas, siekiantis išvaduoti maurų užgrobtas Ispanijos sritis, peikiantis didikų savivalę.

,,Giesmė apie manąjį Sidą "

Paveikslėlis, kuriame yra vėliavėlė Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Paveikslėlis, kuriame yra raudona, užuolaidos Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 31 (11m 4s)

Kodėl lietuviai nesukūrė tautinio herojinio epo?

Ar juo galėtume laikyti karų su kryžiuočiais laikų dainas?

Scene 32 (11m 13s)

Lietuvių karų su kryžiuočiais laikų dainos

,,IŠJOJA JOJA BROLIAI Į KARĄ" https://www.youtube.com/watch?v=nos8DbJETnA&ab_channel=mxmvs1

,,IŠJOJA JOJA BROLIAI Į KARĄ" https://www.youtube.com/watch?v=nos8DbJETnA&ab_channel=mxmvs1

Scene 33 (11m 25s)

Išjoja   joja , Karingo   augo , Brolis  į  karą , Karingo   augo . — Kada ,  broluti , Karingo   augo , Tujei   parjosi ? Karingo   augo , — Lauk ,  sesute , Karingo   augo , Gaidiems   giedant , Karingo   augo . —  Nesulaukus , Karingo   augo , Gaidiems   giedant , Karingo   augo Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. — Lauk, sesute, Karingo augo, Aušrai auštant, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Aušrai auštant, Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. -— Lauk, sesute, Karingo augo, Saulei tekant, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Saulei tekant, Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo — Lauk, sesute, Karingo augo, Devindienas , Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Devindienas , Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. — Lauk, sesute, Karingo augo, Pusę metų, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Pusę metų, Karingo augo. Parbėg  žirgas, Karingo augo, Parprunkštuoja , Karingo augo. Saly žirgo, Karingo augo, Kilpos parvisuoj ', Karingo augo. Siaja žirgo, Karingo augo, Pripuldama, Karingo augo. — Kur palikai, Karingo augo, Mana brolį? Karingo augo. — Vilniaus lauke, Karingo augo, Ant smiltynų, Karingo augo Ant  šonelio , Karingo augo, Vėjelį gėrė, Karingo augo. Kniūpsčias  puolė, Karingo augo, Žemelę žėbė, Karingo augo. Aukštielnikas , Karingo augo, Žvaigždeles skaitė, Karingo augo.

Scene 34 (12m 31s)

Sutartinės (xn--altiniai-4wb.info)

Sutartinės (xn--altiniai-4wb.info)

Oi lekia lekia gulbių pulkelis

Sudaičio sutartinė

Scene 35 (12m 39s)

Kokia pasaulėjauta būdinga aptariamoms liaudies dainoms ?

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Užduotys : 1. Kas yra   dainos lyrinis subjektas – karys ar jo artimieji ? 2. Kuriose dainose galima   įžvelgti tris dalis   - kario išlydėjimą , jo laukimą , žinios apie žuvimą gavimą ? 3. Kuri daina dramatiškiausia ? Argumentuokite . 4. Kokiais mitiniais vaizdiniais pagerbiama žuvusio kario mirtis ? Pacituokite . 5. Kas įrodo , kad visos šios dainos yra sutartinės ?

Scene 36 (13m 5s)

Kurtuazinė literatūra

XII a . literatūra praturtėjo naujais žanrais, kurių atsiradimą nulėmė aristokratijos, kaip reikšmingos visuomenės dalies su savo struktūra ir papročiais, poreikiai . Aristokratija darosi vis uždaresnė, tampa paveldima klase, klostosi aukštuomenės gyvenimas su kilnumo ( la noblesse ), didžiadvasiškumo ( la générosité ), mandagumo ( la politesse ) idealais. Išauga moterų (damų) vaidmuo diegiant rafinuotesnius bendravimo įpročius, formuojant naujus papročius. Etinius aristokratijos poreikius, jos estetinį skonį išreiškianti literatūra vadinama kurtuazine ( la littérature courtoise ), skirta kilmingiems, bajorams, „dvaro“ publikai, nors ši literatūra iš tikrųjų buvo pasklidusi daug plačiau.

Scene 37 (13m 33s)

Kurtuazinės literatūros žanrai

Nuo pat XII a. pradžios susiformavo kurtuazinės literatūros žanrai: trubadūrų (pietų Prancūzija) ir truverų (šiaurės Prancūzija) lyrika , bretoniškosios lĖ ir kurtuaziniai romanai , dar vadinami riterių romanais.

Scene 38 (13m 47s)

Riterių (kurtuaziniai) romanai

Pagal siužeto kilmę ir pobūdį skiriami trys riterių romanų ciklai: Antikinis – perkuriami antikiniai siužetai ( Tėbų romanas, trojos romanas ir kt.) bretoniškasis (keltiškasis) - remiasi bretonų (keltų) legendomis: 1. Karaliaus Artūro legendos. 2. Legendos apie Tristaną ir Izoldą. Bizantiškasis - Bizantiškojo tipo romanams būdingi gausūs nuotykiai, kurie daugiausiai rutuliojasi Rytų kraštuose, nepaprastos kelionės, netikėtos likimo permainos, veikėjų išbandymai ir laiminga meilės istorijos pabaiga.

Scene 39 (14m 10s)

Tristanas ir Izolda

XII a . antroje pusėje du autoriai (Tomas Anglas ir Berulis ) anglų-normanų dialektu (vienas iš šiaurės Prancūzijos dialektų ir prancūzų kalbos pirmtakų) sukūrė po eiliuotą romaną, kurie mūsų dienas pasiekė nepilni. 1900 m. prancūzų Viduramžių kultūros ir literatūros tyrinėtojas Žozefas Bedjė , daugiausia remdamasis Berulio ir Tomo Anglo, bet taip pat ir kitų žinomų ir nežinomų autorių kūrinių esamais fragmentais, rekonstravo romaną apie Tristaną ir Izoldą šiuolaikine prancūzų kalba.

Scene 40 (14m 34s)

Tristanas – LIŪDESIO VAIKAS

Jo motina, KORNVALIO karaliaus Marko sesuo, sužinojusi, kad vyras žuvo mūšyje, labai liūdi, pagimdo vaikelį, pavadina jį tristanu ir miršta: ,,Sūnau, seniai aš troškau tave išvysti ir šit regiu gražiausią kūdikį, kokį moteriškė yra kada nors išnešiojusi. Liūdna gimdžiau, liūdna tave sveikinu pirmą gyvenimo valandą, dėl tavęs liūdėdama ir mirštu. O kad tu atėjai į šį pasaulį per liūdesį, tai būsi vardu Tristanas.”

Scene 41 (14m 59s)

Iš pradžių – tristanas – lyg riteris iš herojinių epų:

Pirmuose romano skyriuose Tristanas – tinkamai išauklėtas tobulas riteris: „Per keletą metų Gornevalis išmokė Tristaną viso, kas dera gebėti baronui. Išmokė valdyti ietį, kalaviją, skydą ir lanką, svaidyti akmeninius diskus, vienu šuoliu peršokti plačiausią griovį; išmokė nekęsti melo ir klastos, padėti silpnesniems, tesėti duotą žodį; išmokė dainuoti visokias dainas, skambinti arfa, medžioti.“

Scene 42 (15m 22s)

Vadovėlio ištrauka

1. Ištikimybė savo karaliui: Kaunasi ir nugali jo priešą - Airijos valdovą milžiną morholtą . Vyksta ieškoti karaliui žmonos – Izoldos Auksaplaukės (laimi ją jėga ir gudrumu). 2. Drąsa ir narsa – nukauna slibiną. 3. Žodžio tesėjimas – duoda priesaiką, kad nuveš Izoldą karaliui Markui.

Scene 43 (15m 40s)

Vadovėlio ištrauka:

Naujasis kurtuazijos idealas – iškalbus, galantiškas riteris.

Scene 44 (15m 48s)

Meilės gėrimas

Tristano laivas išplaukė atgal į Kornvalio žemes. Belpaukiant Izolda, kuriai motina buvo įdėjusi du gėrimus: mirties ir meilės, nenorėdama išsiskirti su Tristanu paprašė savo ištikimos tarnaitės Brangjenos paduoti jai mirties gėrimą. Tai išgirdęs Tristanas puolė pas ją ir išgėrė kitą pusę jau nugerto gėrimo. Tačiau tai buvo ne mirties gėrimas! Brangjena , nenorėdama, kad mirtų jos ponia, padavė jai meilės gėrimą.

Tristan i Izolda T.Żeleński J.M.Szancer wyd I - 7712306832 ...

Scene 45 (16m 14s)

Meilė – neišvengiama lemtis ar atsitiktinumas?

Pirmas susitikimas Antras susitikimas Meilės gėrimas

Scene 46 (16m 23s)

Meilės riteris

Meilė ištinka staiga ir pakeičia Tristaną: jis netenka išorinio riteriškumo, dramatiška meilė tampa vieninteliu jo dėmesio ir minčių objektu, elgesio akstinu. Jo patiriami nuotykiai – nebe tikro riterio verti išbandymai, o veiksmai, kurių tikslas – apsaugoti Izoldą ir save, judviejų meilę, išvengti pasalų, intrigų, pabėgti nuo persekiotojų, apgauti smalsuolius

Scene 47 (16m 42s)

Dievo teismas. Izoldos išbandymas ugnimi.

Romane apie Tristaną ir Izoldą piktieji baronai pavyduoliai siekia tokio teismo, vadovaudamiesi paprotine teise: „Karaliau, išklausyk mūsų žodį. Tu be teismo buvai pasmerkęs karalienę myriop , ir tai buvo neteisinga. O dabar tu be teismo atleidai jai kaltę, bet tai juk irgi neteisinga. Ji neįrodė savo nekaltumo, ir tavo šalies baronai jus abu už tai smerkia. Verčiau patark jai, kad ji pati pareikalautų Dievo teismo. (...) To reikalauja paprotys, o be to, šitas lengvas bandymas suvisai išsklaidytų senus įtarimus“. Karalienė Izolda neprieštarauja išbandymui ugnimi ir, davusi dviprasmišką priesaiką, įrodo savo nekaltumą

Scene 48 (17m 14s)

Meilės vertinimas

Romano pasakotojų požiūris į Tristano ir Izoldos moralinį visuomeninį konfliktą nevienareikšmiškas. Viena vertus, pripažįstamos moralinės nuostatos, socialinės priedermės, ir šia prasme herojų meilė laikoma nelaime. Antra vertus, stebuklingo gėrimo motyvas leidžia išvengti prieštaravimo: Tristano ir Izoldos meilė  – tai lemtis. Visu pasakojimu pabrėžiama, kad meilė yra stipresnė ir už žmonių sukurtus įstatymus, ir lemtį, ir už mirtį

Scene 49 (17m 36s)

Kelintame dantės pragaro rate atsiduria tristanas ir izolda ?

Kas yra pragaro ratai - Literatūra - 2020

Scene 50 (17m 45s)

Istorijos pabaiga

Kai karalius Markas galiausiai sužinojo apie jų meilę, atleido Izoldai, bet Tristaną ištrėmė iš Kornvalio . Tristanas išvyko į Britaniją. Ten jis sutiko Izabelę ir susižavėjo ja, nes ji buvo labai panaši į jo meilę. Jis vedė Izabelę, bet tiesiog sirgo iš meilės Izoldai. kai buvo sužeistas užnuodytu kardu, pasiuntė žinią Izoldai, tikėdamasis, kad ji atvyks ir jį išgydys. Jei ji sutiktų, laivai turėjo atplaukti baltomis burėmis, jei ne, – lavai turėjo atplaukti juodomis burėmis. Izabelė, pamačiusi baltas bures, pamelavo Tristanui, kad burės juodos. Jis mirė iš sielvarto, nespėjęs pamatyti Izoldos. Netrukus iš širdies skausmo mirė ir Izolda.